Перейти к содержимому


Nemokama pradinukų mokykla   3 Masterforex-V Knygos  

Market Leader (Lietuva)  

 

Kokios savybės būtinos treideriui?


Сообщений в теме: 5

#1 Rasa

    живет тут

  • VIP (LT)
  • PipPipPipPipPip
  • 4 306 сообщений

Отправлено 30 Июнь 2012 - 08:00

Pasakysiu iš savo patirties, kokios mano būdo savybės man pravertė kelyje į treidingą ir ką reikėjo ugdyti:

Atkaklumas.
Tikslo siekimas visom įmanomom priemonėm
Sugebėjimas įveikti kliūtis, kad ir kiek jų bebūtų. Sugebėjimas nenuleisti rankų, kad ir kaip būtų sunku.
Darbštumas.

"Net ir adatą galima surasti šieno kupetoje, jei netingėsim išrinkti po vieną šiaudą."

Ugdomi bruožai:
Imlumas naujai informacijai. Gebėjimas nuosekliai ją "virškinti"
Analitinis mąstymas. Gebėjimas detales sujungti į visumą, apibendrinti ir daryti išvadas, ieškoti ir rasti optimalius sprendimus.
Loginis mąstymas.
Erdvinis suvokimas
Dėmesio koncentravimas, gebėjimas "atsijungti" nuo išorinių veiksnių
Disciplinuotumas, gebėjimas save "priversti" daryti tai, ką reikia, o ne tai, ko norisi.
Dėl sunkiai pasiekiamų dalykų verta pasistengti, nes jie - patys geriausi!
Pagarbiai, Rasa

Mano brėžiniai

#2 Rasa

    живет тут

  • VIP (LT)
  • PipPipPipPipPip
  • 4 306 сообщений

Отправлено 10 Июль 2012 - 07:51

Kokiomis profesinėmis savybėmis pasižymi geriausi pasaulio prekeiviai?

Изображение

Nuotrauka: Dr. Van Tarpas (Van Tharp)
Daktaras Van Tarpas (Van Tharp)
Žmonės manęs dažnai klausia: kokiomis savybėmis pasižymi geriausi prekeiviai? Vienas asmuo man netgi užmokėjo už pusę dienos konsultacijų, kad gautų atsakymą į šį klausimą. Tačiau norint j5 gauti, nėra reikalo pakloti daug pinigų,. Štai penkios svarbiausios savybės, kurias nustačiau, tyrinėdamas pačių sėkmingiausių treiderių asmenybes.

1. Tikėjimas, kad jūsų veiklos rezultatai priklauso nuo jūsų pačių
Dauguma žmonių to nesupranta. Jie nuolat kartoja vis tas pačias klaidas, nes visada mato priežastį išoriniuose veiksniuose.
Sėkmingiausi treideriai, priešingai, nuolat analizuoja, kaip jie pasiekė vienus ar kitus rezultatus ir stengiasi ištaisyti savo klaidas. Jie patys sukuria savo realybę.

2. Troškimas iš tiesų suprasti save
Jūs negalite suprasti to, kaip jūs įtakojate savo darbo rezultatus, jei nepakankamai gerai pažįstate save. Manau, kad dauguma žmonių gyvena kaip „Matricoje“ („The Matrix“) (turiu galvoje filmą). Jie tiesiog dirba savo darbą, nesuvokdami, kaip stipriai jie buvo užprogramuoti tos kultūrinės aplinkos, kurioje jie gyvena, įskaitant šeimą, draugus. Jie nesuvokia, kad jie visada ir visur turi pasirinkimą.
Tie didieji ir sėkmingi treideriai, kuriuos aš pažįstu, nuolat tiria save, savo stilių, mąstymą, poelgius ir reakciją.

Skaityti daugiau »
Dėl sunkiai pasiekiamų dalykų verta pasistengti, nes jie - patys geriausi!
Pagarbiai, Rasa

Mano brėžiniai

#3 Rasa

    живет тут

  • VIP (LT)
  • PipPipPipPipPip
  • 4 306 сообщений

Отправлено 05 Апрель 2013 - 11:49

Koks turėtų būti idealus treideris? I dalis „Psichologija – esminis pelningos prekybos rinkoje faktorius“

Изображение

Aleksejus Morozovas, katedros vadovas Masterforex-V Akademijos fakultete „Fleto pramušimas“: „Gralis – tai ne prekybinė sistema. Prekybinė sistema – tai efektyvus pelno gavimo instrumentas, o ne priežastis. Tai reiškia, kad tai, kas mums leidžia efektyviai dirbti Forex rinkoje ilgą laiką, glūdi mūsų elgsenoje, mūsų prekyboje, mūsų prekybos stiliuje. O kadangi mūsų elgseną diktuoja mūsų sąmonė, tai sako, kad Gralis yra mūsų galvoje.

Norint lengviau suprasti, kodėl būtina atsižvelgti į psichologiją prekyboje, pateiksime tokį pavyzdį: panagrinėkime profesionalaus kario paruošimą. Prieš kariui meistriškai įvaldant vienokį ar kitokį ginklą, jis praeina rimtą fizinį bei psichologinį pasiruošimą. O Forex prekyboje, deja, daugelis treiderių mano, jog gali paimti bet kokį ginklą ir tuojau pat taps profesionaliais kariais. Kalbant apie ginklą, čia turimas omenyje prekybos metodas. Taigi, daugumoje atvejų vyrauja toks požiūris – paimama prekybos sistema, tačiau ji neturi stabilios ir pelningos prekybos pagrindo. Štai kodėl tiek mažai sėkmingų treiderių. Atsižvelgiant į tai, Masterforex-V Akademijoje sukurtas visiškai kitoks požiūris į mokymą. Čia yra ugdomi sėkmingi treideriai, o ugdymas pradedamas nuo stipraus ir nepažeidžiamo fundamento kūrimo, kurio esmę sudaro savos sąmonės valdymas. Ir tik po to, kai tas fundamentas sukurtas, bet koks efektyvus prekybos metodas duos trokštamus rezultatus.
Be abejo, sukurti tokį tvirtą pelningos prekybos fundamentą – sunkus uždavinys. Tačiau įmanomas. Kiekvienas būsimas treideris turi savų problemų, trukdančių pelningai prekiauti. Svarbu yra identifikuoti silpnąsias vietas, vėliau dirbant su jomis ir galutinai pašalinant.
Tokiu būdu prekybinės problemos eliminavimas gali turėti poveikį netgi kasdieniniam treiderio gyvenimui, kadangi kylančių problemų priežastys dažnai slypi būtent ten.

Pateiksime pavyzdį, kokiu būdu tai veikia. Vienoje Akademijos katedroje pavasarį buvo organizuojama apklausa dėl prekybos rezultatų. Vienas iš studentų informavo, kad yra stresinėje būsenoje, jam sunki depresija, jis prarado tikėjimą savimi. Tikriausiai ne vienam skaitytojui tokia situacija yra gerai pažįstama ir ne vienas ją yra patyręs. Šis studentas planavo netgi kreiptis į psichologus profesionalios pagalbos, nes problemos buvo labai rimtos. Suteikus psichologinio pobūdžio rekomendacijas, rezultatų ilgai laukti neteko. Po keleto mėnesių jis sugebėjo reale uždirbti daugiau kaip 970% gryno pelno. Tai dešimtys tūkstančių dolerių. Ir jis toliau gauna stabilų pelną kiekvieną savaitę. Atkreipkite dėmesį – jam nebuvo duotas joks super prekybos metodas. Paprasčiausiai buvo parodytos jo galimybės. Tos galimybės, kurias jis turėjo nuo pradžių. Paprasčiausiai žmogui buvo grąžintas tikėjimas savimi. Štai ir viskas. O štai sekantis pavyzdys.Vienas studentas, gabus ir talentingas treideris, nors ir prekiavo pelningai, tačiau jo rezultatai nebuvo stabilūs, dėl to jis kreipėsi pagalbos.Parodžius studentui jo silpnąsias ir stipriąsias puses, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ir davus konkrečius praktinius patarimus, kaip tas problemas išspręsti, jau sekančią savaitę buvo gauti tokie rezultatai:

Изображение



Šešios prekybos dienos. Viso 13 sandorių. 9 pelningi, 1 sandoris uždarytas be nuostolio, 3 sandoriai nuostolingi. Depozito prieaugis +61,2%. Kaip paaiškino pats studentas, jis ėmė pasitikėti savimi ir aiškiai suprato, ką daro.

Kaip matome, rezultato nereikėjo ilgai laukti. Tokio efektyvumo galima pasiekti, atsižvelgiant į individualias problemas ir surandant konkrečius, asmeninius jų sprendimo būdus. Tokių pavyzdžių daug, o ataskaitas galima matyti ne tik už savaitę, bet ir už mėnesius. Rezultatai skelbiami atitinkamose temose uždarame forume.
Žinoma, nors efektyviausias metodas ir yra individualus požiūris į asmenybę bei konkretūs asmeninių problemų sprendimo būdai, tačiau yra ir bendri, visuotinai priimtini principai. Apie juos – sekančioje straipsnių ciklo „Koks turėtų būti treideris?“ dalyje „Pasitelkime į pagalbą charakterologijos mokslą“.
Dėl sunkiai pasiekiamų dalykų verta pasistengti, nes jie - patys geriausi!
Pagarbiai, Rasa

Mano brėžiniai

#4 Rasa

    живет тут

  • VIP (LT)
  • PipPipPipPipPip
  • 4 306 сообщений

Отправлено 05 Апрель 2013 - 11:50

Koks turėtų būti idealus treideris? II dalis „Pasitelkime į pagalbą charakterologijos mokslą“

(Tęsinys. I dalis „Psichologija- esminis pelningos prekybos rinkoje faktorius“)




… Elgesį valdyti galima ir būtina, tačiau ne vulgarių „zombinimo“ bandymų sąskaita, o žmogaus psichologinių galimybių, iš vienos pusės, ir jo gyvenamosios aplinkos, veiklos – iš kitos pusės, harmonizavimo dėka.
Žmogaus kaip biologinės esybės tapimas asmenybe vyksta ne kaip papuolė, o atitinkamai objektyviai egzistuojantiems psichikos bruožams, turintiems lemiamą vaidmenį. Kuomet iškils būtinybė ir bus įmanoma, mes įvardinsime šiuos bruožus – tačiau tik tam, kad geriau suprastume kaip jų įtakoje formuojasi žmogaus elgesys. Susitarkime sąvoką „charakteris“ suprasti kaipindividualų elgesio socialinėje aplinkoje stilių, kuris formuojasi selektyvaus įsisavinimo ir elgesio stereotipų realizavimo dėka.
Tokiu būdu, charakteris – tai individo adaptacijos socialinėje aplinkoje būdas.
Pagrindinis charakterio formavimo principas yra bendras visam materialiam pasauliui – tai gyvybinės energijos eikvojimo minimizavimas. Žmogus iš visų elgsenos stereotipų geriausiai įsisavina tuos, kurie reikalauja mažiausiai pastangų ir atitinka jo vidinę būseną. Bandymas įvaldyti „svetimus“ stereotipus reikalauja labai daug energijos išeikvojimo ir dažniausiai baigiasi nesėkme.
Tačiau gilindamiesi į charakterologiją atkreipkite dėmesį, kad charakterio bruožų tyrimas, panašios prigimties bruožų grupavimas - tai ne klaida. Suradimas šiose grupėse esminių bruožų, lemiančių pagrindinę grupės paskirtį, kaip priemonės ir būdo adaptuotis socialinėje aplinkoje, o vėliau jų pagrindu kuriama charakterių tipologija – taip pat ne klaida. O štai bandymas konkretaus individo charakterio bruožus aprašyti kaip išskirtinai vieno ar kito tipo atstovo - klaida! Juk griežtos ribos tarp grupių nėra. Būtų labai gerai (o iš tiktųjų – visai negerai), jeigu žmogaus elgsena visiškai atitiktų vieną arba kitą tipą. Kaip būtų lengva atlikti psichologinę diagnostiką – jo charakterio tyrimą bei aprašymą!
Tačiau taip nebūna. Charakterio tipas – teorinis modelis, ne daugiau. Tai, kad egzistuoja homogeniniai (artimi pagal prigimtį) ir tarpusavyje susiję charakterio bruožai – tai faktas. Tačiau tai, kad šiomis savybėmis žmogaus charakterio apibūdinimas ir užsibaigia – tai „nėra faktas“. Tai, ką literatūroje įprasta vadinti charakterio tipu, iš tikrųjų yra elgsenos tendencija. Iš daugybės tendencijų formuojasi realus charakteris. Jis – tai įvairų elgesio stilių lemiančių tendencijų kokteilis, mišinys, mikstūra.
Tokios tendencijos analizuojamos kaip savarankiškos savybių grupės realaus charakterio struktūroje. Jos turi bendrą prigimtį, t.y. jų pagrindą sudaro vienodos vidinės sąlygos. Kitais žodžiais, tai savybės, kylančios „iš vienos šaknies“ , todėl ir vadinamos atitinkamai - radikalais (iš lotynų kl. radix – šaknis).

Tokiu būdu, efektyviausias požiūris į individo charakterio diagnostiką yra: а) jį sudarančių radikalų nustatymas; b) charakterio visumos aprašymas, kaip radikalų tarpusavio ryšio ir sąveikos rezultatas.
Toks principas. O technologija sekanti: tam, kad degustatorius galėtų nustatyti tam tikro ingrediento buvimą ir jo procentinę dalį kokteilyje, jis privalo gerai žinoti šio ingrediento savybes (visų pirma – jo skonį) grynam pavidale. Lygiai taip pat yra ir su radikalais. Prieš analizuojant realų charakterį, būtina išnagrinėti tipiškus „grynuosius“ radikalus.
Taip, būtent tipiškus. Vienodi radikalai aptinkami pas įvairius žmones, o žinomų psichologams radikalų kiekis nėra toks jau didelis. Daugumoje atvejų gana tiksliam bet kurio žmogaus, kaip psichodiagnostikos objekto, charakterio aprašymui pakanka septynių pagrindinių radikalų žinojimo (nors tai ir yra tik įžanga žymiai gilesnei detaliai psichodiagnostikai).
Septyni pagrindiniai radikalai – tai isteroidinis (demonstratyvusis), epileptoidinis (greitai susijaudinantis), paranojinis (užstringančio afekto), emotinis (labilus), šizoidinis (intravertiškas), hipertiminis (ekstravertiškas) ir neramusis (baimingas, sensityvusis).
Trumpai apibūdinkime jų esminius bruožus.
Isteroidinis tipas. Būdinga silpna nervų sistema – ji nepajėgi ilgą laiką išbūti aktyvioje (sujaudintoje) būsenoje. Tai reiškia nutrūkstantį, nestabilų darbingumą, didesnį energetinio potencialo eikvojimą, nuolatinį poreikį pailsėti, atgauti dvasines ir fizines jėgas. Iš to seka pastovus lengvų kelių ieškojimas visur ir visada. Nepajėgumas ir nenoras gilintis į problemas, kovoti su sunkumais, siekti rezultatų. Tai yra, isteroidinė elgsena – tai tingumas, paviršutiniškumas, įtempto ir sunkaus darbo vengimas. Tuo pačiu isteroidas labai vertina save kaip asmenybę, priskirdamas sau svarbų socialinį vaidmenį, laiko save neeiliniu ir talentingu individu. Todėl jis aktyviai ieško socialinės aplinkos, kuri besąlygiškai priimtų jį tokį, koks jis nori atrodyti – ryškus, svarbus, sėkmingas. Tam jis ir skiria savo psichologinį potencialą – iliuzinės gerovės sukūrimui. Isteroido tikslas – savęs prezentacija. Bet kokiai savo veiklai jis pasistengs pritraukti maksimumą visuomeninio dėmesio, susidūręs su pirmomis realiomis kliūtimis aiškiai praras susidomėjimą veikla ir galų gale mes ją, o pareikalavus ataskaitos apie gautus rezultatus, ekspromtu nupaišys begalę tikėtinų ir netikėtų pasiekimų (kone iliuzinių).

Epileptoidinis tipas. Nervinė sistema susilpninta organinių pakitimų. Ką tai reiškia? Trumpai kalbant, visiems žinoma, kad nervų sistema yra sudaryta iš neuronų, turinčių ypatingai sudėtingą vidinę struktūrą. Neuronai labai jautrūs išoriniam poveikiui ir nepalankiomis sąlygomis, esant maisto medžiagų, deguonies trūkumui arba intoksikacijai, jie iš esmės keičiasi. Pakitę neuronai, jeigu nežūsta, jau neatsistato. Jeigu neuronų irimas nesąlygoja ligos, tai bet kokiu atveju blogina informacijos apdorojimo greitį, atmintį suvokimą ir pan., dėl ko psichinėje veikloje atsiranda silpna vieta. Vaizdžiai kalbant, pažeistuose smegenų žievės plotuose kaupiasi, užsistovi susijaudinimas – tarsi automobilių kamštis kelyje. Pamažu susijaudinimas perauga į irzlumą, kuris, savo ruožtu, pasiekęs piką gali peraugti į agresiją. Reikia pabrėžti, kad ši seka susijaudinimas – irzlumas – agresiją nepriklauso nuo žmogaus valios ir noro bei nuo išorinių aplinkybių, nes yra sąlygota tik nervų sistemos ypatumų, tai yra „vidinių sąlygų“. Išoriniai signalai – tai tik pretekstas, o juos skleidžiantys žmonės – taikinys. Nuolat epileptoido galvoje tvyrojanti įtampa pagimdo nerimą. Nerimas – tai tykojančio pavojaus išgyvenimas. Epileptoidas bijo visko, kas kelia bereikalingą informacinį krūvį, visų pirma – nekontroliuojamo aplinkinių elgesio. Nuo nerimo jis ginasi agresija, o agresija – tai siekimas sunaikinti priešą, užpulti jį pirmiau, atimti iš jo galimybę priešintis, užvaldyti ir tokiu būdu perimti situacijos kontrolę. Epelptoidas – mizantropas, dažnai neapkenčiantis žmonių. Dėl mažai aktyvios nervų sistemos (t.y. sąlyginai lėtai persijungiančios nuo vienos užduoties prie kitos) jis nesusitvarko su greitu ir didelės apimties informacijos srautu. Informaciniai srautai ir jų keliamas stresas verčia jį kentėti. Tačiau yra išeitis – kad atsikratytų šiuo galvos skausmu, epileptoidui būtina perimti kontrolę, sureguliuoti ir sutvarkyti žmones ir daiktus jo gyvenamoje aplinkoje. Tai ir tampa socialinės adaptacijos vinimi epileptoidiniam tipui.
Epileptoidas intuityviai (o neretai - sąmoningai), visuomenėje elgiasi kaip gyvūnas bandoje. Naujoje jam socialinėje aplinkoje jis turi išbandyti kiekvieną, išsiaiškindamas, kokią vietą hierarchijoje šis užima, klasifikuoja į stipriuosius ir silpnuosius. Epileptoidai labai dėmesingi detalėms, smulkmenoms. Jie gerai susidoroja su rutininiu, neskubiu darbu, reikalaujančiu kruopštumo ir tikslumo, dėmesio smulkioms detalėms.
Paranojinis tipas. Būdinga stipri nervų sistema bei lengvi pakaitimai galvos smegenyse. Pagalvokime, kada gimsta, kyla noras sukurti ką nors nerealaus, iš tikrųjų reikšmingo, svarbaus? Tuomet, kai žmogus turi tam jėgų, energijos, kuri tiesiog „drasko“ jį, neleidžia jam nusėdėti vietoje, sudėjus rankas. Tai pirma sąlyga.O antra – kuomet jis aiškiai mato tikslą, tai yra numatomą savo veiklos rezultatą. Kuomet jis yra įsitikinęs, kad nieko, išskyrus šį tikslą, jam nereikia, kad vienintelis būdas elgtis teisingai – tai siekti šio tikslo, jam alternatyvų nėra. Pereinant nuo elgsenos lygmens prie neurofiziologinio lygmens, tokio elgesio stiliaus, kuris yra nukreiptas konkretaus rezultato siekimui, vidinės sąlygos būtent ir yra stipri nervinė sistema su lengvais organiniais galvos smegenų pakitimais.
Natūralu, kad tam reikalinga stipri nervinė sistema. Bet kodėl ir kam reikalingi tie lengvi organiniai pakitimai? Jie susilpnina tam tikrą užsistovėjimą neuronų sistemoje, ko pasakoje susiformuoja ilgalaikė susijaudinimo koncentracija, užtikrinanti šios veiklos (jokiu būdu- ne kitos!) realizavimą, užduoties įvykdymą. Kitaip tariant, jei nebūtų susijaudinimo užsistovėjimo, nebūtų ir orientacijos į tikslą. Energija tiesiog išsisklaidyt, būtų išeikvota daugelio skirtingų veiksmų atlikimui.
Paranojiniam tipui sunku persijungti nuo vienos užduoties prie kitos, jam būdingas tam tikras „užsiciklinimas“, užstrigimas. Tačiau kitaip nei epileptoidui, paranojikui pakanka jėgų užstrigti ne paviršutiniškoje, formalioje, o svarbioje gyvenimiškoje veikloje. Turėdamas didelį energijos užtaisą, paranojikas kelia sau užduotis, gerokai viršijančias individo galimybes. Tuo pačiu jis jaučia asmeninį įsipareigojimą įvykdyti jas. Tas labai svarbu. Nes iš vienos pusės jis negali atsisakyti savo užmačių, o iš kitos – nepajėgus jas įvykdyti vienas. Štai čia ir gimsta tikroji lyderystė. Paranojikas – pats tikriausias lyderis. Jis tvirtai žino, ko nori, jis aktyvus ir pilnas energijos. Aplinkinius jis vertina kaip pagalbą jo tikslų įgyvendinimui. Visi, kas šalia jo, yra šalininkai, visi kiti – oponentai.
Lyginant isteroidą, epiletpoidą ir paranojiką lyderystės prasme – visi jie siekia būti lyderiais. Tačiau kokie skirtumai? Isteroidui lyderystė yra ne daugiau kaip iliuzija, imitacija, kaip ir viskas, ką jis daro. Koks galingas ir pompastiškas viršininkas jis atrodo, sėdėdamas soste savo kabinete! Tačiau svarbiausio iš jo nesulauksite – realaus darbo. Viskas kaip prasidės, taip ir baigsis „uodegos išpūtimu“. Epileptoidas tuo tarpu irgi nori būti gaujos vadu – griežtu, autoritariniu. Bet ko jis gali išreikalauti iš kitų? Geriausiu atveju, priversti atlikti rutininius darbus konservatyviomis, stabiliomis sąlygomis egzistuojančioje organizacijoje. Jis kaip niekas kitas gerai vykdo griežtą kontrolę, tačiau tai nereiškia pilnavertės lyderystės.
Paranojikas yra darboholikas, įsimylėjęs savo darbą. Dirba visur, kur beatsidurtų. Kadangi paranojikas mano, kad tik jis vienas žino, kuria kryptimi reikia eiti, jis su malonumu rodo šią kryptį visiems norintiems. Paranojinė tendencija charakteryje – tikslo siekimas, atkaklumas, pasitikėjimas savimi, darbštumas, brovimasis per kliūtis, lyderystė, objektyvus pagalbininkų poreikis, kurį sąlygoja stambaus masto planai.Ar tai reiškia, kad paranojinis radikalas būtinai bus naudingas visuomenei? Ne. Įsivaizduokite paranojiką, neapdovanotą aukštu intelektu. Kokių tikslų jis sieks, nesiskaitydamas su energijos ir visuomenės ištekliais? Tai bus ne žmogus, o naikinimo mašina – beprasmiška ir negailestinga. Eikime toliau – dažnai paranojiškas atkaklumas virsta užsispyrimu, nenoru ir nepajėgumu išgirsti savo oponentą, priimti kitokią, galbūt racionalesnę, nuomonę. Svetimos paranojikui ir kitos asmenybės problemos, jis jas vertina kaip menkavertį inkštimą. Paranojikas trokšta esminių pokyčių visur, ko tik jis imasi. Jis kapsto giliai. Daugeliu atvejų tai yra gerai, nes be to pasaulis sustingtų vietoje. Tačiau .. prie to pridėkime paranojikų nelankstumą, jų polinkį visose situacijose eiti tuo pačiu, kartą ir visiems laikams pasirinktu keliu...
Bet kokią užduotį, skirtą konkretaus rezultato siekimui, galima patikėti paranojikui. Tik reikia žinoti, kad jis pasistengs padidinti užduoties mastą, padarys ją neeiline. Pvz., paskirkite jam įkurti juridinį skyrių statybų kompanijoje, ir jis padarys solidžią advokatų kontorą, kurioje bus įkurtas nedidelis (pagalbinis) statybų srities sektorius. Nebus paranojikas geras gydytojas ar socialinis darbuotojas, nes jam svetimos individo problemos. Taip pat ne koks bus iš jo derybininkas, dėl jo nelankstumo ir siekimo sužlugdyti oponentą. Nereikia stengtis jo perkalbėti, pakeisti nuomonę – tai neįmanoma. Tačiau tuo pačiu šis tipas yra atlaidus buvusiems oponentams, pakeitusiems nuomonę ir apgailestaujantiems. Tą paranojikas priima kaip savaime suprantamą dalyką.

Atpažįstate save? Jeigu ne – apie kitus charakterologinius tipus skaitykite sekančioje straipsnio dalyje. Laukite tęsinio...
Dėl sunkiai pasiekiamų dalykų verta pasistengti, nes jie - patys geriausi!
Pagarbiai, Rasa

Mano brėžiniai

#5 Rasa

    живет тут

  • VIP (LT)
  • PipPipPipPipPip
  • 4 306 сообщений

Отправлено 05 Апрель 2013 - 11:52

Koks turėtų būti idealus treideris? II dalies „Pasitelkime į pagalbą charakterologijos mokslą“ tęsinys


Straipsnių ciklo pradžia: Koks turėtų būti idealus treideris? I dalis „Psichologija – esminis pelningos prekybos rinkoje faktorius“

Ankstesnėje straipsnio dalyje rašėme apie isteroidus, epileptoidus ir paranojikus. Jeigu savyje neaptikote šiems tipas būdingų bruožų, tęskime...

Emotinis tipas. Jam būdingas žemas emocinio reagavimo slenkstis, kitaip tariant – didelis jautrumas. Emocijos – tai reakcijos, kylančios kaip atsakas į tam tikrą stimulą.
Kiekvienas objektas žmogaus sąmonėje egzistuoja kaip tam tikra sąvoka arba vaizdinys, įvaizdis. Tuo pačiu sąvoka – tai informacija apie objekto esmę, o įvaizdis – pagrinde apie formą. Ši informacija laikui bėgant kinta, tačiau ji visada kyla iš to paties objekto. Pavyzdžiui, kastuvas. Kiekvienas iš mūsų aiškiai įsivaizduoja, kas tai per daiktas. Mūsų sąmonėje egzistuoja ir įvaizdis, ir sąvoka – „kastuvas“. Tačiau tiek įvaizdyje, tiek sąvokoje „kastuvas“ atsispindi būtent kastuvo specifika, o ne apelsino, stalo ar lėktuvo. O štai emocijos – visai kas kita. Nėra tokios emocinės reakcijos, kurią atitiktų būtent kastuvas, ir niekas kitas. Skirtingiems žmonėms kastuvas iššaukia skirtingas reakcijas – vienam džiaugsmą (pagaliau ištrūkau į užmiestį, gerai pailsėsiu), kitam – liūdesį (juodadarbiui katilinėje). Iš kitos pusės, tas pats kastuvas skirtingais gyvenimo etapais ir tam pačiam žmogui gali sukelti skirtingas emocijas. Kitaip tariant, emocijos atspindi ne objektų formą ir turinį, o greičiau subjektyvią reikšmę kiekvienam individui.
Sąmonės lauke emocijos konkuruoja su mąstymu. Tada, kai vyksta aktyvus intelektualinis informacijos apdorojimo procesas, emocijos pasitraukia į antrą planą. Ir atvirkščiai – stiprios emocijos išstumia racionalų įvykių vertinimą, „išjungia“ mąstymą.
Sąvokose sukoncentruota informacija apie esmę, apie pagrindines objektų savybes, tačiau objekto suvokimas – tai ne pats objektas. Suvokimas, sąvoka – abstraktus reiškinys. Kol mes mąstome apie objektus, jie gyvena savo gyvenimą, kinta, sąveikauja tarpusavyje, įgyja naujas reikšmes ir t.t. Štai tam, kad neprasprūstų šis nemažiau reikšmingas, bet liekantis už suvokimo ribų, informacijos srautas, ir egzistuoja emocijos. Jos žmogui suteikia galimybę suprasti pasaulį kaip visumą.
Ar tai reiškia, kad emocijų dėka žmogus fiksuoja viską, kas vyksta aplink? Ne. Informaciją, kurią gaudo mūsų jutimo organai, psichika priima pasirinktinai. Tam, kad objektas atsispindėtų psichikoje, jis turi padaryti pakankamai stiprų poveikį. Poveikio jėga, būtiniausia tam, kad iššauktų emocinį atsaką, vadinama emocinio reagavimo slenksčiu. Žmonės, pas kuriuos šis slenkstis yra sąlyginai žemiau nei pas kitus, turi galimybę reaguoti į silpnus, daugumai nepastebimus, signalus. Jie jaučia mažiausius situacijos pasikeitimus, emociškai atsako į kiekvieną smulkiausią detalę ir įvykių niuansus. Toks psichikos bruožas, paliekantis atspaudą žmogaus elgsenoje, ir vadinamas emotiniu radikalu.
Emocijos dalijamos į „žemąsias“ ir aukštąsias. Žemosios emocijos kyla dirginant jutimo organus (pvz., pakutenus padus), aukštosios – lydi intelektualinę veiklą. Emocinio reagavo slenkstis joms yra skirtingas. Pakanka turėti jautrią nervų sistemą, kad žmogus sureaguotų į lengvą paglostymą, tačiau kad sureaguotų į Ostapo Benderio repliką diplomatų, žaidžiančių tenisą, adresu : „Žaidimo klasė neaukšta“, - vien tik jautrios nervų sistemos maža. Reikalingas išlavintas protas, žinios, aukšta intelektualinė kultūra.
Dar viena pastaba. Negalima nervinės sistemos jautrumo prilyginti jos silpnumui. Silpna nervų sistema sąlygoja nerimą, o ne emocingumą. Emocijos daro žmogaus gyvenimą ryškesniu, gilesniu, o nerimas apsunkina gyvenimą. Negalima emotiniam tipui priskirti jam nebūdingo silpnumo, tingumo ir pan. Emotinis radikalas gimdo dvi pagrindines tendencijas žmogaus elgsenoje: altruistinę (humanistinę) ir estetinę (harmonizuojančią).
Pagrindinė emoto savybė – harmonijos jautimas ir savęs bei savo aplinkos harmonizavimas. Jam būdingas stilingumas, geras skonis. Viskas jame atitinka išorines ir vidines sąlygas. Estetas, labai jautrus grožiui ir giliai išgyvenantis menkiausius nukrypimus nuo jo kanonų. Jam charakteringos tikros, o ne dirbtinės emocijos. Jis taktiškas, dėmesingas, atidus, jautrus, pagauna kiekvieną savo pašnekovo nuotaikos atspalvį. Jis sąžiningas, atsakingas, moralus, negalintis nei fiziškai, nei psichiškai nuskriausti kito. Emotams geriausiai tinka veikla, susijusi, be abejo, su žmonėmis. Ten, kur reikia dėmesio, moralinio palaikymo, pagalbos – socialinis darbas, auklėjimas, iš kitos pusės – veikla, susijusi su estetika ir kūryba (menininkai, muzikantai, dizaineriai). Tačiau netinkama veikla jam bus ta, kuri reikalauja griežtumo, ryžtingumo – apsauga, kontrolė, baudžiamoji veikla ir pan.
Šizoidinis tipas.Tai keisti žmonės.. lyg ne iš šio pasaulio. Jiems būdingas ypatingas mąstymo būdas. Koks jis?
Iš pradžių aptarkime, kas tai mąstymas apskritai, panagrinėdami pavyzdį. Tebūnie tai gerai žinomas visiems daiktas – stalas. Kokios savybės jam būdingos? Tai dydis, spalva, medžiaga, iš kurios jis pagamintas, svoris, atramų (kojų) kiekis ir t.t. Stalui taip pat būdinga tam tikra forma – horizontali plokštuma, kurią laiko keletas vertikalių atramų. Taigi, klausimas. Kuri iš išvardintų savybių yra pati svarbiausia, stalą padaranti būtent stalu, o ne televizoriumi? Be abejo, forma. Ją pakeitus, stalas jau nebebus stalas, nors pakeitus jo spalvą ar medžiagą, jis bus tik kitos spalvos stalas. Be abejo, stalai būna rašomieji, valgomieji, žurnaliniai, kavos ... ir pan. Bet visus juos vienija ta pati forma – horizontali plokštuma, atremta į stalo kojas.

Net nepajausdami, mes ką tik atlikome pagrindines pažintinio psichinio proceso, vadinamo mąstymu, operacijas. Metę žvilgsnį į aplinką ir apsistodami ties stalu, mes atlikome taip vadinamą „pirminę sintezę“. Išnagrinėję konkretų stalą pagal jo savybes – formą, dydį, spalvą, svorį, medžiagą... – ir įvertinę kiekvieną iš jų pagal reikšmę, mes atlikome analizę. Viską apjungdami į visumą, bet jau pagal savybių svarbumą, atlikome antrinę sintezę arba tiesiog „sintezę“. Rezultate supratę, kas tai yra „stalas“ ir mintyse padalindami visus stalus į grupes: valgomieji, rašomieji, biuro ... t.t., atlikome klasifikaciją. O suvokę stalo vaidmenį ir vietą pasaulio erdvėje – pakilome iki sisteminimo.
Taigi, mąstymas – tai aplinkinio pasaulio objektų (reiškinių) pažinimas per jų pagrindines, principiniai svarbias savybes. Tokio mąstymo rezultatas yra tokio objekto (reiškinio) suvokimas. Norint gerai orientuotis erdvėje, nebūtina pažinti kiekvieną daiktą „iš veido“. Pakanka turėti supratimą apie pagrindines svarbiausių žmogaus gyvenimo ir veiklos daiktų savybes, kad juos būtų galima atpažinti susidūrus.
Tačiau daikto suvokimas – tai ne tik informacija apie svarbiausias jo savybes, bet ir daugelį bendrų, būdingų analogiškiems daiktams, savybių. Suvokimas nėra konkretus, detalus. Todėl tai leidžią mąstymą vadinti abstrakčiu pažinimu.
Šizoidai išskiria iš visų tuo, kad aplinkinio pasaulio suvokimas jiems formuojasi ne tik pagrindinių, svarbiausių daiktų (reiškinių) savybių pagrindu, o ir antrinės, tretinės ir t.t. reikšmės savybių. Jie lengvai kuria sąvokas netgi išgalvotų, numanomų savybių pagrindu, tuo pačiu ignoruodami realias ir akivaizdžias. Tiek pagrindinės, tiek mažareikšmės, tiek iliuzinės daiktų savybės šizoido sąmonėje gali tapti svarbiausiomis, be kurių daiktas negali egzistuoti. Šizoidas dėl to neįprastai vertina pasaulį, kad jis, nekreipdamas dėmesio į tai, kas svarbiausia, akcentuoja antraeilius ir nesvarbius dalykus ir atvirkščiai, atitinkamai reaguodamas į juos. Jo sąmonėje egzistuoja ne viena, o keletas, netgi ištisas spektras skirtingos reikšmės objekto sąvokų. Jeigu paranojikas įžvelgia tik vieną bet kokio reiškinio pusę ir įtikinti jį tuo, kad egzistuoja ir kita – alternatyvioji – pusė, yra beveik neįmanoma, tai šizoidai atvirkščiai – negali suprasti, kodėl standartiškai mąstantys žmonės su dideliu įsitikinimu apsistoja ties viena vienintele savybe, lengvai suteikdami jai svarbiausią reikšmę.

Hipertiminis radikalas. Jeigu Jūs, atsibudęs ryte, džiaugsmingai pasveikinate pats save, ištardamas „bonjour“, tuo pačiu lengvai nustebęs, žiūrėdamas į žmogų, gulintį šalia (nepažindamas jo ir nesuprasdamas, kaip jis čia atsirado), ir, nežiūrint į tai, žvaliai uždainuojate: „Mus rytas sutinka vėsa“, reiškia, jūsų charakteryje yra hipertiminis radikalas.

Hipertiminio radikalo pagrindas – stipri, paslanki nervų sistema, kuriai būdingas šios toks susijaudinimas. Hipertimas nuolat pilnas jėgų, energijos, bet tuo pačiu nesusikoncentravęs ties kažkuo konkrečiu, neturi pastovaus tikslo, nuolatinės krypties, ko pasekoje jis „išsisklaido“ , „ištirpsta“ daugelyje smulkių veiklų. Jis nenuilstantis optimistas su saulėtu žvilgsniu į pasaulį, nuolat aplink save sukuriantis džiaugsmingą, gyvybingą atmosferą.
Nervų sistemos stiprumas ir paslankumas užtikrina hipertimui pasitikėjimą savimi – tikrą, neperdėtą, be agresijos. Hipertimas tiesiog jaučia tonusą, yra visada viskam pasiruošę, ir tiek. Jis nebijo gyventi.
Hipetimai mėgsta dėvėti patogius laisvalaikio rūbus, nes nori jaustis laisvai. Net į darbą biure jie ateina apsirengę po darbo planuojamam vakarėliui skirtais rūbais. Taip sakant, šiems žmonėms „šeštadienis prasideda pirmadienį“. Jiems būdingas tam tikras nerūpestingumas, kuris atsispindi tiek aprangoje, tiek makiaže, aksesuaruose ir pan. Viską jie daro nerūpestingai skubotai. Jų judesiai – greiti: gretai valgo, greitai eina, važiuoja, kalba. Nesitikėkite, kad Jums pavyks neskubant papietauti kartu su hipertimu. Jis praris maistą akimirksniu ir tuoj pat išbėgs su kažkokiais tai savo neatidėliotinais reikalais. Erdvė, priklausanti hipertimui, labiau panaši į autobusų stotį, kur nuolat sukasi žmonės, mažai pažįstantys vienas kitą ir kartais net nežinantys, kas yra buto šeimininkas. Kadangi hipertimai viską daro nerūpestingai ir ne iki galo, kokybė jiems nėra būdinga. Jeigu bus klijuoti tapetai ar pastatyti baldai, tai šiek tiek kreivai, daiktai nebus tvarkingai sudėlioti į lentynėles, o išmėtyti kur papuolė. Jiems būdingas gana grubus elgesys su daiktais. Jeigu hipertimas paims skaityti knygą, jis atvers ją visu pločiu, drąsiai sulenkdamas per pusę, kad lapai ims byrėti, o jei pasiskolins iš jūsų laikraštį, tai žinokite, kad grąžins jums suglamžytų, paplėšytų popiergalių krūvą.
Svarbu, kad hipertimai nesupranta kruopštaus, atkaklaus darbo prasmės, ir atitinkamai, jo rezultatų vertės. Taip pat jiems yra svetima virtuali realybė. Jie mėgsta tik realų gyvenimą, realius žmones, tikras knygas, teatrą ir jokių internetinių draugų, pašnekovų, virtualaus sekso – visas šis mėšlas, kuris gelbsti asocialius šizoidus, hipertimams tesukelia tik lengvą ironiją.
Viskas, ką daro hipertimai, bus atlikta „tiap-liap“... nepadaryta iki galo. Jiems nepakanka jėgų tikslo siekimui, kadangi iššvaisto jas smulkmėms. Jis nepareigingas ir nepatikimas, neįvykdys to, ką pažadėjo. Neatsakingas. Jam nesuvokiama, kodėl kiti pluša darbe, jei tuo tarpu galima ilsėtis ir nemokamai mėgautis gyvenimu.. kaip tame anekdote: „guliu sau po palme, valgau bananą ir galvoju...o kas, jei aš baigčiau Oksfordą, uždirbčiau milijonus, nusipirkčiau bananų plantaciją, pasamdyčiau darbininkus, o pats gulėčiau sau po palme ir valgyčiau bananą. Ką, iš tikrųjų, dabar ir darau.“
Hipertimas neatsargus. Nerimas – tai yra savybė, padovanota mums gamtos, kad apsaugotų, įspėtų apie gresiantį pavojų. Ši savybė hipertimui yra svetima. Jis niekada nejaučia nerimo ir pavojaus, visuomet yra atsipalaidavęs, net ir tada, kai pavojus stuksena jam į vartus, jis nejaučia grėsmės.
Hipertimas yra dosniai apdovanotas komunikabilumu, jis lengvai užmezga kontaktus, nevengia belstis net į pačias aukščiausias duris, ir ne tik belstis, o drąsiai pro jas užeiti, šviesdamas plačia šypsena. Hipertimo neatsargumas kompensuojamas lankstumu ir kūrybiškumu, dėka ko jis išsisuka iš pačių kebliausių situacijų. Tačiau hipertimo bendravimas yra paviršutiniškas, jo socialiniai ryšiai – nepatvarūs, neilgalaikiai. Jis susuks žmogui galvą, kad paskui, nei trupučio nesigailėdamas, išlėktų iš jo gyvenimo.
Paskirkite hipertimui pačią sudėtingiausią ir atsakingiausią užduotį, ir jis pavers ją į visuotinę šventę. Bus daug triukšmo, linksmybių, juoko, tačiau... užduotis taip ir liks neatlikta, o problemos neišspręstos. Tad ką gi galima patikėti hipertimui? Ogi niekas taip greit ir gerai nesusidoros su užduotimi surinkti skirtingus žmones vienoje vietoje, reikiamu metu, net jei jie ir negalvojo niekur eiti. Todėl hipertimai geri šou verslo arba masinių renginių organizatoriai. Tik reikėtų kontroliuoti, kad į ruošiamą renginuką siauram ratui jis nesukviestų viso miesto.
Neramusis radikalas.Vidinės neramaus radikalo formavimosi sąlygos – tai silpna ir nepaslanki nervų sistema. Ji sąlygoja, visų pirma, žemą nerimo reakcijų slenkstį, ko pasekoje, esant pavojui, iškyla „tariamos mirties“ būsena, tai yra nesąmoningas, staigus psichinio ir fizinio aktyvumo dingimas stresinėje situacijoje. Kas tai yra, nesunku suprasti, paanalizavus gyvūnų elgseną. Daugelis mėsėdžių gyvūnų yra prisitaikę misti dvėseliena, tokiu būdu išvengdami bereikalingo ribotų baltymų bei kitų vertingų organinių junginių išteklių eikvojimo. Jų organizmas gamina fermentus, kurie išskaido nuodingus toksinus, esančius dvėselienoje. Tuo tarpu plėšrūnų, mintančių tik gyvu grobiu, organizmas tokių fermentų negamina, todėl dvėseliena jiems yra mirtinai pavojinga. Štai dėl ko šie plėšrūnai neliečia kritusių gyvūnų - tiesiog tam, kad apsisaugotų nuo mirtino pavojaus. Žmogaus elgsenoje „tariama mirtis“ pilnoje formoje – gana retas reiškinys. Dažniau pasitaiko dalinis valios paralyžius, sustingimas, minčių vangumas, nesugebėjimas susikaupti pavojaus akivaizdoje. Visa tai – elgsenos fenomenai, būdingi nerimastingoms natūroms. Nerimo reakcijoms priskiriama: jaudulys, neramumas, baimė, siaubas, panika. Skirtingai nei emocijos, jos yra monotoniškos ir subjektyviai skausmingos. Jeigu emocijos dažniausiai yra malonios ir jas norisi išgyventi, tai nerimo visuomet norisi atsikratyti. Iš vienos pusės, baimė (nerimas) yra svarbi priemonė, įspėjanti apie pavojų, iš kitos pusės – žemas nerimo reakcijų atsiradimo slenkstis žmogų priveda prie to, kad jis ima bijoti bet kokio, net ir nereikšmingiausio, aplinkybių pasikeitimo. Jis bijo bet kokių naujovių, kas daro didelė įtaką jo elgsenos stiliui.
Nerimastingieji mėgsta tamsias spalvas, nemėgsta puoštis, rengiasi visuomet tais pačiais rūbais, moterys vengia makiažo. Labai saugo senus daiktus, prisiriša prie jų. Jeigu pagaliau nusprendžia įsigyti naują daiktą ar drabužį, tai jis bus visiškai analogiškas senajam. Jų aplinkoje – minimumas daiktų, visi jie tvarkingai sudėlioti savo vietose. Čia nepamatysime jokių fotografijų, jokių pagyrimo raštų ar apdovanojimų, nes nerimastingieji vengia saviprezentacijos. Jų aplinka – beveidė, lyg niekam nepriklausytų. Labai dažnai neramusis turi amuletą, kurį labai brangina ir kuris tarsi vaidina vožtuvo vaidmenį, per kurį išmetamas baimės perteklius. Būdamas tarp kitų žmonių, neramusis lieka nepastebimas, nes jis slepiasi, elgiasi tyliai ir ramiai, bijodamas būti pastebėtas. Kalba paprastai labai nedaug ir tyliai, monotonišku balsu. Kitaip neramusis elgiasi jam įprastoje aplinkoje, būdamas gerai pažįstamų žmonių tarpe. Tuomet jo elgsenos stilių formuoja kiti radikalai, esantys realaus charakterio sudėtyje.
Neramiajam tipui būdinga neryžtingumas, polinkis dvejoti, svyruoti visose gyvenimo situacijose, kurios nors truputį skiriasi nuo įprastų. Yra toks posakis: septynis kartus pamatuok, o tada kirpk. Tai neramusis pamatuos septyniasdešimt septynis kartus ir vis tiek mąstys, ar verta kirpti?
Jis taupo kiekvieną savo žingsnį ir kiekvieną žodį, yra perdėtai atsargus ir mažiausiai smulkmenai kelia didžiausius klausimus. Ar tame yra pozityvumo? Be abejo, taip. Juk automobilio stabdžiai taip pat turi prasmę? Pabandykite apsieiti be jų. Dėl būdingo jam atsargumo, neramusis iš bet kurio, siekiančio naujovių, naujų sąlygų ar taisyklių įvedimo, reikalaus iš tikrųjų įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad tai yra būtina ir svarbu. Prieštaraudamas naujovėms, jis akylai saugoja tradicijas, yra tikrasis konservatorius. Kaip žinia, gamtos ir visuomenės vystymesi egzistuoja dvi tendencijos: kaita ir palikimas (konservavimas to, kas yra geriausia iš praeitų evoliucijos etapų). Neramieji palaiko būtent palikimą, tik reikia atkreipti dėmesį, kad ne visada konservuoja tai, kas geriausia, o tik tai, kas yra įprasta.
Neramieji yra punktualūs, organizuoti, nes bijo, kad neatsidurtų nestabilioje, neprognozuojamoje situacijoje. Jeigu jie vykdo užduotį, tai prieš tai užduos galybę klausimų visiems gyvenimo atvejams, siekdami gauti kuo detalesnę instrukciją: „o kas, jei..., o jeigu taip, tai ką tada daryt?“. Bet jeigu jau imsis ką nors daryti, tai pamažu suaugs su pavesta užduotimi, pareigomis, darbu, vis labiau į jį įsigilindamas. Be to, neramiajam bus komfortiška daugelį metų ateiti į tą patį kabinetą, sėsti už to paties darbinio stalo. Todėl tarnaus jis ilgai ir ištikimai.
Bendravimas su neramiuoju nebus labai malonus, nuoširdus. Neramieji nėra malonūs, geranoriški, delikatūs. Jie tiesiog laikosi atokiai ir tyli, kai jų niekas neklausia.
Neramųjį galima išmokyti atlikti daugelį užduočių, tačiau teks mokyti labai ilgai ir kantriai, mažais žingsneliais, palaipsniui – o tai, ne duok Dieve, išsigąs! Geriausia jam pavyksta rutininis, monotoniškas darbas, blogiausia sekasi priimti savarankiškus sprendimus, juo labiau neturint laiko pasiruošimui ir apmąstymams. Negalima neramiojo palikti, skyrus jam užduotį, vienui vieną be moralinio ir informacinio palaikymo. Nereikėtų skirti jam užduočių, reikalaujančių greito sprendimų priėmimo. Nepatartina bendraujant su juo staigiai keisti susitarimo sąlygas. Visose šiose situacijose jis jaus labai didelį psichologinį diskomfortą, taps neaktyvus („tariama mirtis“), o jus priskirs „neprognozuojamų“ grupei. Tai yra blogiausias įvertinimas neramiojo susikurtoje klasifikacijoje. Atnaujinti su juo kontaktus po to taps neįmanoma.

Štai ir peržiūrėjome visus septynis radikalų tipus. Tuo pačiu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tai – septynios atskiros mozaikos detalės. Taip, detalių pilnai užtenka, o jos pačios savaime yra gana pakankamai didelės, ryškios ir informatyvios, tačiau mums prieš akis – tik išmėtytų detalių krūva, paveikslėlio kol kas neturime! Toliau turėsime panaudoti šią informaciją, pritaikydama ją konkretaus žmogaus apibūdinimui. Mūsų atveju tas žmogus bus treideris. Laukite tęsinio....
Dėl sunkiai pasiekiamų dalykų verta pasistengti, nes jie - patys geriausi!
Pagarbiai, Rasa

Mano brėžiniai

#6 Rasa

    живет тут

  • VIP (LT)
  • PipPipPipPipPip
  • 4 306 сообщений

Отправлено 11 Апрель 2013 - 09:25

Koks turėtų būti idealus treideris?


(Tęsinys. Pradžia http://www.profi-forex.lt/news/entry3000001192.html )

Štai ir priėjome prie svarbiausio – tai koks gi iš tikrųjų psichologiniu požiūriu turi būti idealus treideris?

Prieš pradėdami gilintis, trumpam nukrypkime į šalį. Štai įsivaizduokite - turime taikinį ir turime labai tikslų, modernų, labai įmantrų ginklą pataikymui į jį. Štai šį ginklą duodame žmogui, kuris pirmą kartą laiko jį rankose. Pataikys? Na, ne. Profesionalo rankose pataikymo tikimybė praktiškai bus šimtaprocentinė, o štai diletanto rankose ... Juk jis apskritai dar nežino, kaip jį teisingai lakyti, kaip kvėpuoti, kaip žiūrėti per taikiklį, kaip atsižvelgti į vėjo greitį ir kryptį, į tankį, temperatūrą ir drėgmę, nuokrypio paklaidą ir t.t. ir panašiai - niuansų begalė. Be to, taikinys (mūsų atveju - tai kaina) dar ir judantis. Reiškia, dar reikia numatyti daugybę parametrų - greitį, kryptį, pagreičio vektorius ... ir t.t. Ir dar, kaip LAUKTI - tai juk dar ištisas atskiras mokslas ... (čia, beje, kaip ir treidinge). Net jei viską iš anksto kas nors išsamiai paaiškins, papasakos ir parodys - vis tiek pradžioje rezultatas bus labai prastas.

Kam visa tai? Visi uoliai ir atkakliai ieško kažkokio Gralio ... Ir neranda. Nes jo, kaip tokio, nėra!!! Tai - mitas! Vaiduoklis! Yra didžiulis kunkuliuojantis katilas - Rinka. Ji, skirtingai nei absoliučiai bet koks treideris, net pats geriausias, VISADA yra teisi! Ir yra (visi puikiai tą žino) įvairios veiksmingos prekybos sistemos, besiremiančios visiškai skirtingais principais. Ir visos jos veikia (t.y. pats „ginklas“ visiškai tvarkingas ir tinkamas šiai užduočiai įvykdyti). Tačiau nepaisant viso to pataikyti į taikinį (į take-profit) TIKRAI (STABILIAI, ŽINOMA) gali ne kiekvienas. Kodėl? Suprantama. T.y. reikėtų pabrėžti, kad vienos prekybos sistemos – maža! Nepakanka, net jei ji būtų triskart nuostabiausia. Jai dar reikia „priedo“ – tiesioginio vykdytojo – treiderio. Štai čia ir prasideda linksma įvairovė ... Kaip sakoma – „kiekvienas šoka, kaip moka“.

Išvada tokia - tik KOMPLEKSAS: prekybos sistema + parengtas treideris duos rezultatą. Nėra komplekso - nėra ir rezultatų, ir tai visiškai dėsninga, kitaip ir būti negali. Be to, žodyje „parengtas“ - ten viduje yra dar savas kompleksas. Šioje straipsnių serijoje kol kas paliečiamas tik treiderio psichologinio parengimo aspektas. Jis labai svarbus ir yra viena sudedamųjų dalių, dar yra technika, MM (Money Management) ir t.t.

Bet ir tai dar ne viskas. Faktas tas, kad yra profesionalai - ugnies Meistrai, tačiau jų specializacija skirtinga. Vienas juvelyriškai šaudo šautuvu su dujine spyruokle (DS), o kitas - haubica D-30 (analogija - darbas skirtinguose laiko perioduose: kažkas užsiima skalpingu M1 grafike, o kažkas ir į H4 žiūri, kaip į „smulkmeną“) . Ir jei pakeistume juos vietomis - taip pat nieko nesigautų. Čia turima galvoje tokia sąvoka, kaip „mėgstamas ginklas“: viena prekybos metodika nelygi kitai ir kiekvienas pasirenka labiausiai tinkančią ir patogiausią, remdamasis savo supratimu. Dar daugiau, kiekvieno tikro prekeivio metodika, bet kuriuo atveju, yra papildomai griežtai individuali, pagal save „paaštrinta“, net jei, kaip pagrindas, naudojami kai kurie bendrieji principai. Vėlgi, profesionalų ginklas - visada ASMENINIS, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir vienodas. Čia apie tai, kad bet kokia svetima prekybos sistema apskritai ir yra SVETIMA ir kol nerasite SAVO asmeninės, tol ir ieškosite kažkokio paslaptingo Gralio. Tai nereiškia, kad išvis nereikia mokytis iš tikrų treiderių (o čia, beje, kyla dar vienas labai didelis (ir skaudus) klausimas - ar iš tikrųjų jie tikri, ar tik apsimeta?!)

Tiesiog reikia suprasti, kad bet koks mokslas – tai tik PAGRINDAS, nors ir būtinas, tačiau tikrai nepakankamas – ir vien tik jis niekad nieko Treideriu nepadarys! Tai gali padaryti tik vienas vienintelis žmogus – jūs PATS!

Taigi, grįžkime prie temos. Norite tapti Treideriu. Beje, aš asmeniškai niekada nenaudoju frazės „sėkmingas treideris“, nes, mano nuomone, žmogus arba treideris, arba ne, kitaip būti negali. Nors pasistengus prekyboje galima dar būtų įvesti trečią, tarpinę „materijos būseną“: žmogų, ketinantį tapti treideriu (kuris deda kryptingas pastangas, bet jis dar tik pradeda), jis vadinamas - „bandantis tapti Treideriu“. Jei Treideris iš didžiosios raidės - žinoma, jis sėkmingas – tai pagrįsta pagal prasmę. Na, o jei jis tik treidūnas - net jei rinkoje jau 50 metų ir sudarė 300 mln. sandorių – jis toli gražu NE treideris!!! Suprantu, daugelis iš mūsų labai nori pasivadinti tokiu žodžiu, bet dauguma akivaizdžiai per daug skuba. Tik REZULTATAS ir tik nepajudinamas STABILUMAS prekyboje (žinoma, tik realioje sąskaitoje) leidžia daryti išvadas. Visa kita - blefas!

Taigi, mes (galite manyti, kad tai tik mano subjektyvi nuomonė – atkakliai neįrodinėju) priėjome išvadą, kad tik vienas žmogus - būtent tas, kuriam žiūrėdami į veidrodį jūs žiūrite tiesiai į vyzdžius - tik jis vienas gali jus padaryti tikru Treideriu. Todėl būtų labai neblogai susipažinti su juo artimiau ir sužinoti koks jis?

Bendrais bruožais išnagrinėjome, kokie būna žmonių charakterių tipai. Ir kiekvienas norintis jau „pasimatavo“ šiuos portretus ir apytikriai nustatė, koks jis yra. Tačiau į mūsų planus įsikiša (kartais gana grubiai) tokia gana griežta sąvoka, kaip „profesinis tinkamumas“. Ir jei kalbame apie treidingą, tai imkime ir „nupieškime“ idealaus treiderio portretą. Ko gi reikia siekti?

Čia reiktų pateikti šias pastabas. Pirma, pats klausimas: „Koks turėtų būti idealus treideris?​​“, žinoma, provokuojantis. Idealių žmonių apskritai nebūna, taip pat ir treiderių. Antra, čia išreikštas individualus požiūris. Galbūt jūs turėsite kokių nors savų kriterijų ir tai bus teisinga. Svarbiausia, kad tai būtų naudinga prekyboje jums asmeniškai!

Bet vis tik įdomu - kokias savybes pageidautina turėti žmogui, užsiimančiam treidingu? (anksčiau nagrinėtos „Septynių radikalų“ metodikos požiūriu). Taigi, pasamprotaukime ...

(Autoriaus pastaba: „Beje - turiu prisipažinti, štai čia staiga manyje suveikė isteroidiškumas ir šmėkštelėjo mintis: „Septynių radikalų“ metodiką žino daugelis, kas yra treideris - taip pat, bet štai sujungti visa tai į viena ir patyrinėti treiderį iš ... - (bet kuriuo atveju su tuo aš niekada niekur nesusidūriau – gal tai pirmas kartas pasaulyje!). Tai tiesiog pavyzdys, kaip isteroidiškumas, net būdamas giliai - antroje profilio pusėje, tam tikroje situacijoje prasiveržia į priekį ir tam tikrą trumpą laiko tarpą atstumia kitus radikalus – taip kartais nutinka kiekvienam iš mūsų. To nereikia bijoti - jūsų tikrasis profilis vis tiek pasieks savo.“)

Taigi, panagrinėkime viską iš eilės:

Isteroidiškumas (isteroidinis tipas) - ar jis mums pravers? Abejotina. Greičiau trukdys. Treideriui reklamuoti savo veiklą visai nebūtina. Atkreipti į save kitų dėmesį – kokia prasmė? Pasipuikuoti – aš, girdi,“Forex rinkos ryklys“ arba „akcijų karalius“- tai reiškia žadinti kažkieno iš šalies nesveiką domėjimąsi jumis ... maža gi kieno (mokesčių inspekcijos, nusikaltėlių, pavyduolių ir pan.) - bet kokiu atveju gali kilti problemos, o štai naudos kažkaip įžiūrėti sunku. Be to, isteroidas neabejotinai yra paviršutiniškas, o prekeivis turi įsigilinti į procesus, vykstančius rinkoje, ir į savo prekybos sistemos esmę, antraip ... Ir dar - isteroidas linkęs visaip vengti įtemptos, daug darbo reikalaujančios veiklos – o treidingas būtent toks ir yra. Taip, kad...

Ir, žinoma, būtent isteroidas geriausia gali išgirti „eilėmis ir spalvomis“ savo „milžinišką sėkmę“ rinkoje - kad jo prekybos sistema pati unikaliausia, puikiausia („nugvelbiau“ gatavą, bet pridėjau reikiamą indikatorių), kad jis yra labai stabilus (antrą mėnesį iš eilės „nenupila“), kad jis uždirbo krūvą pinigų (net 300 JAV dolerių!) ir kad jis - didis Guru, kilniai pasiruošęs to išmokyti visus kenčiančius (už simbolinę tūkstančio kainą). Būtent taip kai kurie „dėstytojai“ ir daro ...

Epileptoidiškumas (epileptoidinis tipas) - štai čia jau galima kai ką išpešti, beje, tikrai vertingo. Visų pirma - labai tikslų prekybos sistemos taisyklių ir griežto MM laikymąsi. Kaip niekas kitas, epileptoidas veiks griežtai laikydamasis instrukcijų ir jei prekybos sistema, kurios jis laikosi, turi teigiamą matematinį lūkestį, tai jis pasiims jam priklausantį pelną. Štai jis - „drausmingas treideris“!

Bet ir jam bus sunkoka - jį labai erzins „nuolatinis“ rinkos „kintamumas“. Ji nors ir valdoma, bet visgi chaotiška - o štai chaoso epileptoidas negali pakęsti! Jis kankinsis matydamas, kaip kaina piešia „beveik“ apsisukimo figūrą, bet ne visai taip, kaip vadovėlio paveikslėlyje ... kaip, pavyzdžiui, idealiu atveju iš 10 sąlygų būtinų įėjimui laikomasi tik devynių, o dar viena - na, niekaip nenori! Jis praleis tą įėjimą, o jis pasirodys pelningas ... Užtat jis nepraleis kokio nors visiškai „šizofreniško“ įėjimo (o tai kartais išdarinėja ne tik šizoidai – prie jų prisideda ir visi likusieji, išskyrus epileptoidą).

Bet jei dėl nepatyrimo, pagavęs didelį „briedį“ (t.y. treiderių slengu – nuostolį), jis vis dėlto pratrūks, tuomet jis pirmas trenks savo nešiojamą kompiuterį į grindis, sudaužydamas jį į šipulius, ir dar paspirs koja ... Po to nusiramins, kruopščiai surinks visas duženas ir... O tuomet jau priklausys, ką jis turi antroje vietoje... (o ir trečioje). Na, jau jūs ir patys tikrai galite tai numatyti.

Ar reikalingas treideriui paranojiškumas? Oh-oh-oh, dar ir kaip! Kokiu gi reikia būti "atkakliu“, kad „nupylus“ (kaip priklauso) kelis iš eilės depozitus, nemestum šio „žlugusio reikalo“ velniop..., pakeliui „autoritetingai“ neapšauktum Forex rinkos apgaule, bet vietoj to sukandus dantis toliau atkakliai skverbtumeisi per dygliuotus kainų zigzagų brūzgynus. Atlaikyti tokį šiurkštų maratoną, neturint pakankamo paranojiko aktyvumo, energijos ir atkaklaus tikslo siekimo dalies, bus labai sudėtinga.

Tačiau užsispyrimas čia yra silpna vieta: prekeivis-paranojikas, ypač jei jo šizofreniškumas staiga užvedė jį ant kažko „išskirtinio“, gali visą laiką, vėl ir vėl daryti tas pačias klaidas, glūdinčias jo paties sukurtoje prekybos sistemoje (arba kokioje nors kitoje, kūrybiškai perdirbtoje pagal save, prekybos sistemoje). Galima tik daryti prielaidą, kad jis kol kas dar tiesiog nepatyręs ir kad jam tuoj-tuoj viskas pavyks...

Užtat būtent jis bus tikrai atkaklus - kruopščiai ir atsidėjęs tyrinės šio darbo plonybes ir judės vis toliau ir toliau. Visus sunkumus jis sutiks stoiškai ... jo neišmuš iš vėžių nei didžiuliai „briedžiai“, nei netgi „margin call“. Ir yra nemaža tikimybė, kad jam pasiseks ...

Emotyvumas (emotinis tipas). Emotas pirmas pastebės rinkos pokyčius, taip pat pirmas nustatys, kad anksčiau nepriekaištingai veikusioje prekybos sistemoje dėl tų pačių pokyčių atsirado sutrikimai (paskutinis į visą tai atkreips dėmesį paranojikas, o antrasis po emoto - epileptoidas). Jis jautriai reaguos į menkiausius kainos nukrypimus... ir, beje, gal todėl jaus potraukį skalpingui, nors visai nebūtinai. Jau „iš tolo“, pagal vos pastebimus požymius, jis pamatys kainos apsisukimą, jautriai reaguos į nuotaikas iki naujienų pasirodymo bei naujienų pasirodymo momentu ir pan.

Bet būtent jo spaudimas pakyla aukščiausiai ir jo pulsas padažnėja labiausiai, kai suveikia didelis stopas, o margin call‘as išmuša jį iš vėžių ilgiausiam laikui. Net ir didžiausią aliarmą keliantis šiuo atveju nusiramins greičiau, nors iš pradžių jo panika bus stipresnė. Apskritai, realiu atveju visą prekybos stresą jis praleis per save, kaip srovę per gerą laidininką ...

Tačiau, jei jis vis dėlto išmoks gerai prekiauti - tai bus patikimiausias ir atsakingiausias valdytojas, jis nepakiš savo investuotojo, kaip tai labai dažnai atsitinka ...

Šizoidiškumas (šizoidinis tipas). Treideris-šizoidas, išbandęs ir išstudijavęs keletą prekybos sistemų ir paprekiavęs pagal jas, nors jam visumoje seksis, jis vis tiek būtinai pagalvos: „Bet juk tai vis dar ne Gralis! ... Aš jį surasiu!“. Ir pradės ieškoti ... Žinoma, daugeliu atvejų jis ims kurti originalias, bet neefektyvias metodikas: jis išsikapstys iš išvažinėtų, sudaužytų vėžių, tačiau nuklys į nepereinamas džiungles ...

Tačiau į visus klasikinius metodus jam lengviausia žiūrėti „nemiglotu žvilgsniu“, jis mažiausiai įtakojamas autoretitų – didžiųjų treiderių, dėstytojų ir pan. Jis žvelgs į juos be menkiausio pagarbumo ir tai suteiks jam galimybę laisvai sklęsti virš įprastų normų, peržengti banalių standartų ribas - ir štai tuose neartuose dirvonuose jau atsiras galimybė rasti kažką tikrai vertingo ... Išnaudos jis šią galimybę, ar ne - klausimas, tačiau savo potenciale jis tikrai gali rasti tokį elegantišką ir veiksmingą sprendimą, kad vėliau dėkingi palikuonys jį garbins, kaip „klasiką“. Tačiau to tikimybė ...

O įprastoje prekyboje jis bus, kaip visada ir visur, netvarkingas. Kartais įeis pagal intuiciją, nepaisydamas prekybos sistemos ir kapitalo valdymo taisyklių... Peršokinės nuo vienos prekybos sistemos prie kitos... prekiaus egzotinėmis poromis ir pan. Depozitas, atitinkamai, karščiuos ...

Hipertimiškumas (hipertiminis tipas). Hipertimas, atsitiktinai sužinojęs apie potencialaus uždarbio rinkoje galimybes su džiaugsmu, tikėdamasis milijono kišenėje, ir jam būdinga energija, stačia galva puls į bekraščio vandenyno bangas. Paskubomis išnagrinėjęs keletą po ranka pakliuvusių prekybos sistemų, jis ims aktyviai prekiauti. Greitai praradęs susidomėjimą jam pirmas rūsčias pamokas (o lotą jis neadekvačiai didins ir todėl kartais dirbs be „stopų“), jis susimąstys – ar jam ši prekyba aplamai reikalinga? Tuo labiau, kad hipertimas apskritai nėra linkęs priimti virtualią erdvę, kaip kažką vertą jo dėmesio – jam paduok gyvą, jausmais žaižaruojantį bendravimą. O sėdėjimą ištisas valandas prieš monitorių ir žiūrėjimą į kažkokias nuobodžias žvakes jis įvertins kaip labai nuobodų užsiėmimą. Kai pagaliau gi jis supras, kad priešingai bet kurio dilingo centro „guru“ tvirtinimams, per porą savaičių niekaip negalima tapti kietu treideriu, jis išvis praras susidomėjimą šiuo sumanymu ir nueis su draugais išgerti už savo buvusio depozito „sielos ramybę“, tam išleidęs triskart daugiau, nei prarado Rinkoje.

Kita vertus - jei kažkur šalia jo įsikūrė paranojiškumas ir epileptoidiškumas - jis turi visas galimybes tapti sėkmingu prekeiviu ir tuo pat metu jis mažiausiai kentės ir jaudinsis, kai suveiks stopai ir pan. Jo stipri nervų sistema priims visa tai tik, kaip neišvengiamas „gamybos išlaidas“ (taip, beje, iš tikrųjų ir yra).

Nerimastingumas (neramusis radikalas). Atrodytų, kad nerimaujančiajam iš viso nėra kas veikti šioje „piktoje ir baisioje“ žiaurioje rinkoje, kur kiekviename žingsnyje tyko net labai realus finansinių nuostolių pavojus. Tikrai – jis, skirtingai nei hipertimas, nervuosis ir pernelyg stipriai pergyvens dėl savo klaidų, bijodamas vėl sudaryti sandorį, net ir tais atvejais, kai tam yra visos prielaidos.
Tačiau nedarykime skubotų išvadų - nes, paradoksalu, bet būtent neramusis turi neblogus šansus tapti sėkmingu prekeiviu. Pradėkime nuo to, kad būtent jis neskubės peršokti iš demo sąskaitos į realią. Ir, prieš imdamasis realių veiksmų rinkoje, nuodugniai ištirs prekybos sistemą, įsigilins į MM, RM ir panašiai taisykles. Ir demo sąskaitoje jis prasėdės gana ilgą laiką, kol, detaliai išanalizavęs savo sėkmes demo sąskaitoje, neįsitikins, kad atėjo laikas pereiti į ... ne, ne į realią sąskaitą, o į mikro-realią, o po to į mini-realią sąskaitą. T.y. būtent neramusis kaip niekas kitas turi galimybę išsaugoti savo depozitą sveiką ir saugų, o po to atsargiai jį padidinti. Jis negalvos apie prekybą be iš anksto išstatytų ir patikrintų stop-loss įsakymų, jam nekils pagundų įeiti su nepagrįstai dideliu lotu ir jis ypač skrupulingai laikysis griežtos „nuo paprasto - prie sudėtingo“ sekos.

Žinoma, jo prekybos stilius bus konservatyvus, o ne agresyvus. Tai anaiptol ne neramieji pagyrūniškai visame internete šaukia „praeitą mėnesį aš padariau 150% !“ (esminis žodis čia ne „150“, o „praeitą“).

Tačiau jo prekyba išsiskirs stabilumu, o turint palyginus kuklius (bet beveik „neišvengiamus“) pelno procentus, jis pagal metų rezultatus tikrai gali drąsiai aplenkti kokį nors hipertimą, kuris šį mėnesį turės plius 50%, o kitą - minus 50% ir galiausia susidarys ... minus 25%!

Jo einamojo balanso (angl.k. equity) linija bus žemiausiame lygmenyje, bet pati lygiausia ir visų „gražiausia“.

Taigi – ką mes čia turime?

Mūsų „idealus“ treideris turi būti:

- tikslus ir atidus, kaip epileptoidas;
- aktyvus ir kryptingas, kaip paranojikas;
- jautrus ir budrus, kaip emotas;
- išradingas ir atsipalaidavęs, kaip šizoidas;
- energingas ir greitas, kaip hipertimas;
- atsargus ir nuoseklus, kaip neramusis.

Ir kartu jis turi atsikratyti:
- isteroido paviršutiniškumo;
- epileptoido azarto;
- paranoiko manijos;
- per didelio emoto emocionalumo;
- šizoido painiavos;
- hipertimo aplaidumo;
- neramiojo nerimo.
O dabar kartu eikime prie veidrodžio ir įdėmiai kiekvienas įsižiūrėkime į save ... Jūs – kaip tik būtent toks treideris? Ne?! Nejaugi?? O jei ne, tuomet kas - įjungti kompiuterį iš kuo greičiau baigti tą prekybą?

Ne, jokiu būdu!!! Tiesiog gerai įsižiūrėkite... pabandykite kiek įmanoma tiksliau, be pagražinimų ir neiškraipydami tikrovės sudaryti savo psichologinį portretą. Atitinkamai nustatykite: kas sudaro pagrindą - kokios savybės šiame kelyje jums akivaizdžiai padės ir ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, kad nenukryptumėte nuo kelio. Atlikę tokį „orientavimąsi vietovėje“ – ryžtingai imkitės veiklos (žinoma, jei jau tikrai tvirtai pasiryžote patekti į tą nedidelę dalį sėkmingų prekeivių, o ne į „pabandysiu pažaisti laisvalaikiu“).

Tik žinokite, kad dirbti teks ne tik su subtiliu (svetimos) prekybos sistemos pritaikymu asmeniškai sau, bet ir paties prisitaikymu prie pasirinktos prekybos sistemos. Ir nežinia kur dar daugiau jums reiks paplušėti...
Beje, yra posakis: „Nesivykite pinigų – pasitikite juos!“
Taigi, tame kelyje - „pasitinkant juos“ ir linkime visiems sėkmės ... pelnytos sėkmės! (o kitos nebus! Net nesitikėkite taip vadinamos „fortūnos“ - ne tas atvejis). Tikimės, kad prie to bent kažkiek prisidės ir čia išdėstyta medžiaga ... Dėkui už Jūsų dėmesį!

Straipsnių cikle panaudota Masterforex-V Akademijos Investicijų fakulteto psichologijos katedros medžiaga.
Dėl sunkiai pasiekiamų dalykų verta pasistengti, nes jie - patys geriausi!
Pagarbiai, Rasa

Mano brėžiniai





Количество пользователей, читающих эту тему: 1

0 пользователей, 1 гостей, 0 скрытых пользователей


Real Time Economic Calendar provided by Investing.com.